106. ŠLOVĖ VIEŠPAČIUI — JO PADIDĖJIMAS
(R152, A203)

  1. Amžinybėj Tėvo glėby,
    Prieš visas pradžių pradžias.
    Viengimiu SÅ«num buvai Tu
    Savo Tėvo šlovėje.
    Kai atidavė Tave Jis,
    Tu tas pats asmuo buvai,
    Dvasioje pilnatvę Tavo
    Mums tada Tu paskelbei.
  2. Tu mirei ir prisikėlei,
    Pirmgimiu SÅ«num tapai.
    Atkartojimas mes Tavo,
    Jo gyvybę suteikei.
    Tavyje atgimę esam —
    Dievo daugelis sūnų,
    Iš tiesų mes Tavo broliai,
    Tokie patys, kaip ir Tu.
  3. Viešpatie, kaip kviečio grūdas
    Žemėn Tu kritai numirt,
    O numiręs prisikėlei,
    Gyvybe išplėtei.
    Tavo prigimty atgimę
    Mes kaip daugelis grūdų,
    Susilieję vienoj duonoj,
    Pilnumoj išreikštas Tu.
  4. Atkūrimas, Tavo Kūnas,
    Išraiška pilnatvėje,
    Esam Tavo pratęsimas
    Ir Tavoji nuotaka.
    Padaugėjimas gyvybės,
    Visas Å«gis, perteklius,
    Mes — išsiplėtimas Tavo,
    Mūsų Tu esi Galva.
« Grįžti