29. ┼áLOV─ľ VIE┼áPA─îIUI
JO PRISIMINIMAS
(R177, A1112)

  1. Štai šlovinga Viešpaties puota.
    Vie┼ípatie, Tu m┼źs Valdovas,
    Gyveni Savuos namuos.
    Štai Šlovinga Viešpaties puota.
  2. Aleliuja, aleliuja! Mes su Juo puotaujame.
    Aleliuja, aleliuja! Štai šlovinga Viešpaties puota.
  3. Mums saldi ši Viešpaties puota.
    Mes, ┼íventieji, ─Źia bendraujam.
    Aleliuja! Paragaujam,
    Koks saldumas Viešpaties puotos.
  4. Puot─ů Vie┼ípaties branginame.
    Mes ─Źia skelbiam Tavo mirt─».
    Siel─ů norime palikti,
    Duon─ů su vynu mes priimam.
  5. Vie┼ípaties puotos prasm─Ś gili ÔÇö
    Mus, kaip K┼źn─ů, rei┼íkia duona,
    Ir mes skelbiame visatai:
    K┼źnas ÔÇö Tavo meil─Śs i┼írai┼íka.
  6. Viešpaties puota tokia gaivi,
    Pasisotinam visi ─Źia.
    Po jos poreiki┼│ nelieka ÔÇö
    Atgaivina Viešpaties puota.
  7. ┼Żod┼żiai tie ÔÇ×Kol Jis pas mus sugr─»┼íÔÇť ÔÇö
    Pa┼żadas, kuris mums duotas,
    Per dienas jis teikia vilt─» ÔÇö
    Taip stiprybę semiam šioj puotoj.
« Gr─»┼żti