37. DVASIOS PILNATVĖ KAIP GYVASIS VANDUO
(R192, A251)

  1. Nuo sosto teka mums upės
    Tai Jo gyvasis vanduo.
    Viešpats mums siunčia palaimą,
    Mėgaujamės mes tik Juo.
  2. Gyvybę teikiančios upės.
    Liejas plačiai laisvėje.
    Viešpatie, noriu be galo,
    Kad lietus jos per mane!
  3. Jeigu tu trokšti ateiki:
    Atsargos Jo nesibaigs.
    Mums Å¡is vanduo gyvasis
    Duodamas čia dovanai.
  4. O, išvalyki mus, Jėzau,
    Nešvarą norim palikt.
    Palaimingiausiu kanalu
    Tu mus visus padaryk.
  5. Ištuštink mus ir pripildyk.
    Norim naudingais Tau būt.
    Pasitikėt Tavimi tik
    Ir nuolatos Tau paklust.
  6. Ir tik tada Tavo upės
    Nuolat tekės iš manęs,
    Ir žmonės Tavo pilnatvę
    Matys nuolatos per mane.
  7. Lai tik tarnavimas Jėzui
    Noru didžiausiu man bus.
    Tik Tavimi pasikliauju,
    Trokštu su Tavimi būt.
« Grįžti